Dirbame visose Baltijos šalyse Konsultuojame 24/7 (+370) 699 15651

Kambarinė musė

kambarine muse musca domestica

Kambarinė musė (lot. Musca domestica) – dvisparnių (lot. Diptera) vabzdžių šeima, kuriai priklauso stambios ir vidutinio dydžio musės. Vystymasis nuo kiaušinių iki suaugėlių trunka apie 1-3 savaites. Suaugėlių krūtinė pilka su keturiomis juodomis juostomis, 4-7,5 mm. ilgio.

Patelės didesnės už patinėlius. Suaugėliai maksimaliai gyvena iki trijų mėnesių (vidutiniškai-15-25 dienas). Tai visaėdžiai vabzdžiai kuriuos traukia skystas ar lengvai tirpstantis maistas, tad palankiausia terpė maisto atliekos, pūvančios organinės medžiagos, gyvena tvartuose, sąvartynuose, visur, kur yra antisanitarinės sąlygos ir kt.

Naminė musė

namine muse fly diptera

Naminė musė (lot. Diptera) – dvisparnių vabzdžių šeima, kuriai priklauso stambios ir vidutinio dydžio musės. Vystymasis nuo kiaušinių iki suaugėlių trunka apie 2-6 savaites. Suaugėlių krūtinė ir pilvelis su trim gelsvais žiedais ir trikampėmis dėmėmis ant nugaros. Suaugėliai maksimaliai gyvena iki trijų mėnesių.

Ši musė labiau mėgsta šiltesnes patalpas lyginant su kambarine muse. Tai visaėdžiai vabzdžiai, kuriuos traukia skystas ar lengvai tirpstantis maistas, tad palankiausia terpė maisto atliekos, pūvančios organinės medžiagos, gyvena tvartuose, sąvartynuose, visur, kur yra antisanitarinės sąlygos ir kt.

Musė kandiklė

muse kandikle stomoxys calcitrans

Musė kandklė (Stomoxys calcitrans), tikrųjų musių (Muscidae) šeimos vabzdys. Paplitusi beveik visame pasaulyje. Burnos organai duriamojo ir čiulpiamojo tipo. Iš išorės panaši į kambarinę musę.

Suaugėlių kūno ilgis apie 8 mm, pilkos spalvos su tamsesniais dryžiais ir dėmėmis ant krūtinės ir pilvelio. Musė kandikė siurbia įvairių žinduolių, dažniausiai galvijų ir arklių kraują. Lervos vystosi pūvančiose augalinėse liekanose, mėšlo šiaudų krūvose. Platina įvairias ligas. Lietuvoje dažna.

Musė maitėdė

muse maitede calliphoridae

Musės maitėdės (Calliphoridae), dvisparnių (Diptera) būrio vabzdžių šeima. Apie 1200 rūšių (Lietuvoje 25 rūšys). Paplitusios daugiausia tropiniuose regionuose. Vidutinio dydžio ir didelės. Kūnas kresnas, apaugęs šereliais, metališkai žvilga, ypač pilvelis.

Musės maitėdės veisiasi pūvančiose gyvūnų liekanose, mėšle arba pūvančiose žuvyse. Suaugėliai minta pūvančių medžiagų skysčiais, nektaru, vaisiais. Lervos parazituoja žinduoliuose, paukščiuose, varliagyviuose, moliuskuose, vabzdžiuose, kirmėlėse. Perneša įvairius mikroorganizmus ir kirmėlių kiaušinius, kai kurių rūšių musės maitėdės deda kiaušinius į žaizdas.

Dažniausios rūšys: juodagalvė mėsinė musė (Calliphora vomitoria), mėlynoji mėsinė musė (Calliphora vicina).

Musė plėšrūnė

muse-plesrune

Musės plėšrūnės (lot. Asilidae) – musinių dvisparnių (lot. Brachycera) pobūrio vabzdžių šeima. Stambios (10-30 mm.) musės, padengtos tankiais plaukeliais. Turi trumpą tvirtą straublelį, mažas antenas. Pilvelio gale – kardiškas kiaušdėtis. Dalis rūšių mimikriškai panašios į kamanes. Minta skraidančiais vabzdžiais (bitėmis, drugiais, musėmis, vapsvomis, laumžirgiais ir kt.). Auką paralyžiuoja straubleliu suleistais nuodais.

Pasaulyje žinoma apie 7100 musių plėšrūnių rūšių. Lietuvoje dažnesnės: vapsviškoji musė plėšrūnė (lot. Asilus crabroniformis), Baltagalvė musė plėšrūnė (lot. Asilus albiceps ).

Musės plėšrūnės nuo kitų musių šeimų atstovių skiriasi tuo, kad yra palyginus didelės (iki 3cm.), tvirtai sudėtos, turi tvirtais spygliais apaugusias kojas, dideles akis, tvirta smailėjanti „straubliuką“ bei gausius šerelius apie akis ir virš straubliuko.
Dauguma Lietuvoje aptinkamų musių plėšrūnių yra rusvos ar pilkos spalvos, bet (lot. Laphria, Asilus ir Choerades ) genčių musės aiškiai skiriasi savo geltonomis, baltomis ar rausvomis kūno šereliu spalvomis.

Didžioji zvimbeklė

didzioji zvimbekle bombylius major

Didžioji zvimbeklė (lot. Bombylius major) – dvisparnių (lot. Diptera) vabzdžių šeima, kuriai priklauso stambios ir vidutinio dydžio musės. Jų kūnas labai plaukuotas, todėl primena bites. Turi labai ilgą straublį. Daugelio rūšių lervos yra vabzdžių parazitai.

Lietuvoje yra apie 20 rūšių. Aptinkamos ant žiedų ir ant žemės, dažniausiai smėlėtose vietose.

Rudeninė musė

rudenine muse musca autumnalis

Rudeninė musė (lot. Musca autumnalis ) – dvisparnių (lot. Diptera ) vabzdžių šeima, kiaušinėlius deda tik į šviežias karvių išmatas. Vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugėlio trunka 17-18 dienų, nežiemojantys suaugėliai gyvena iki 2 mėnesių.

Patinėliai minta nektaru, o patelės įvairiais gyvūnų organizmo skysčiais taip pat kraujų po gyvūnų sužeidimo. Žiemoja tik suaugėliai, pasirinkdami tam palėpes, sienų plyšius dažniausiai pietinėje pastato pusėje. Pavasarį atšilus orams lysdamos iš plyšių kelia dideli diskomfortą žmonėms.

Drozofila

drosophila

Drozofila (lot. Drosophila funebris) – vaisinių muselių (lot. Drosophilidae) šeimos vabzdžių gentis. Kūno ilgis iki 3,5 mm. Gyvena ten, kur sandėliuojami vaisiai ir daržovės. Lervos gyvena pūvančiose, rūgstančiose augalų atliekose. Greitai dauginasi, todėl intensyviai naudojamos genetiniuose tyrimuose.

Pasaulyje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, Lietuvoje žinoma 12 drozofilų rūšių. Dažniausios – paprastoji vaisinė muselė (Drosophila melanogaster), juostuotoji drozofila (Drosophila fasciata).

Suaugėlių musių kūno ilgis 3-4 mm. Patelės per visą gyvenimą padeda apie 500 kiaušinėlių ant maisto tinkančio išsiritusioms lervoms maitintis-ant pūvančių, pažeistų vaisių bei daržovių, rūgstančių pieno produktų, alaus , mielių, sulčių ir kt. Suaugėliai iš lėliukių išsirita maždaug po 2 dienų, vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugėlio trunka 8-11 dienų. Suaugusių musių gyvenimo trukmė – 2-9 savaitės.

Sparva

sparva

Sparva (lot. Family Tabanidae) – dvisparnių (lot. Diptera) vabzdžių šeima. Turi dideles akis, kurios gyvų vabzdžių gražiai blizgančios. Patinų akys kaktoje susiliečia, o patelių perskirtos. Pilvelis platus ir suplotas. Patinai minta žiedų nektaru, patelės čiulpia šiltakraujų gyvūnų kraują, jų burnos organai duriamieji – čiulpiamieji ir pajėgūs pradurti storą gyvulio odą.

Lervos gyvena drėgnoje žemėje, vandenyje, trūnijančioje medienoje, puvėsiuose. Jos yra plėšrios. Sparvos aptinkamos drėgnose, krūmotose vietose, skraido karštomis vasaros dienomis ir puola galvijus, arklius ganyklose. Sparvų įkandimas labai skausmingas, todėl galvijai nerimauja, mažiau duoda pieno. Kai kurios rūšys platina infekcines ligas.

Sliekinė musė

sliekine muse

Sliekinė musė (lot. Pollenia rudis febr.) – dvisparnių (lot. Diptera) vabzdžių šeima, nuo kiaušinių iki suaugėlio vystosi lauke. Sliekinė musė labai panaši į naminę musę, bet turi daug geltonų plaukelių ant nugarinės krūtinės pusės ir pilką pilvą. Suaugėlis vabzdys yra apie 8 mm. ilgio. Sliekinė musė kiaušinėlius deda į dirvožemį. Vystymosi laikas nuo kiaušinėlio iki suaugėlio nuo 27 iki 39 dienų.

Plėšriamusė

plesriamuses laphria

Plėšriamusė (lot.Laphria) – dvisparnių burio atstovas. Šios genties musės yra vienos didžiausiu mūsų platumose musiu plėšruniu šeimos (Asilidae) atstovės.

Lietuvoje šiuo metu yra aptinkamos dvi (lot.Laphria) genties plėšriamusių rūšys – kuprotoji (lot. Laphria gibbosa) ir kamaniškoji (lot. Laphria flava). Šios musės paprastai stebimos atvirose vietose – miško pievelėse, kirtavietėse, šalikelėse, ant tvorų ir pan. Skraido daugiausia karštomis dienos valandomis, nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio.

Suaugusios musės yra nespecializuotos pėšrūnės – skraidydamos medžioja įvairius vabzdžius, stambius vabalus. Lervos taip pat plėšrios, vystosi dažniausiai po spygliuočių žieve bei medienoje, kur maitinasi ūsuočių, straubliukų, blizgiavabalių ar kitų vabalų lervomis.

Akliai

aklys-chrysops

Akliai (lot. Chrysops ) – musinių dvisparnių (Brachycera) pobūrio vabzdžiai, priklausantys sparvų (Tabanidae) šeimai. Akliai yra mažesni už vapsvas, tupi plačiai išplėtę kojas. Išsiskiria didelėmis žaliomis akimis. Sparnai, pilvelis išmarginti baltai rudomis dėmėmis.

Akliai dažnai sutinkami prie vandens telkinių, pelkėse, drėgnuose miškuose. Patelės minta krauju, patinai – žiedadulkėmis. Įkandimas skausmingas, gali pernešti tokias ligas kaip tularemiją, juodligę, loaozę. Lervos gyvena vandenyje, minta smulkiais vabzdžiais.

Nesate tikri, su kokiu kenkėju susidūrėte?

Pasinaudokite kenkėjų biblioteka, kur rasite naudingos informacijos apie dažniausiai mūsų aplinkoje aptinkamus kenkėjus.

Jei patiems identifikuoti nepavyksta, kreipkitės nemokamos pagalbos į mūsų ekspertus.

Rinkitės patikimą kenkėjų kontrolės partnerį

PELIAS ekspertų ilgametė patirtis, moderni įranga ir taikomi veiksmingi metodai užtikrina operatyvų, visų kenkėjų keliamų problemų, sprendimą bei garantuoja saugią jūsų verslo ir namų aplinką. Susisiekite dėl nemokamos pirminės konsultacijos.

Susisiekti
DekoracijaDekoracija

Jūsų prekių krepšelis tuščias

Žiūrėti visą inventorių