Vorų rūšys

Vorai (lot. Araneae) – bestuburių gyvūnų būrys, kurio atstovai sugeba gaminti voratinklių šilką, turi aštuonias kojas ir neturi sparnų. Šie nariuotakojai randami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Iš viso priskaičiuojama apie 38 000 rūšių.

Maišavoriai (lot. Clubionidae; angl. Foliage spiders; vok. Sackspinnen, Röhrenspinnen) – vorų (lot.Araneae ) šeima. Pasaulyje yra 1500 šių vorų rūšių. Lietuvoje – 2 gentys: diegliavoriai (lot. Cheiracanthium ) ir maišavoriai (lot. Clubiona).
Šie vorai yra šviesių spalvų. Daugumos rūšių galva ir krūtinė ovalios – kriaušės formos, galvos dalis kiek atsikišusi. 8 akys yra mažos, perlamutrinės, dažnai išsidėsčiusios dviem eilėmis. Pilvelis dažnai ovalinis pereinantis į smailėjančią formą, apaugęs trumpais plaukeliais, kurie sudaro daugiau ar mažiau ryškų raštą. Ventralinėje pilvelio pusėje, maždaug per vidurį, tarp plaučių stigmų ir verpimo spenelių yra mažas įdubimas. Kojos gana ilgos, plonos, dažnai vienspalvės, su 2 nageliais. IV-oji kojų pora beveik visuomet ilgesnė už visas kitas. Verpimo speneliai gana ilgi, šalia vienas kito, užpakaliniai plonesni už priekinius.

Gyvena ant žolių, medžių ir krūmų lapų, po medžių žieve. Medžioja naktį. Žaibiškai puola auką, kai ši prisiartina arba, prisėlinęs prie jos, nusitempia į saugesnę vietą sudoroti.

Rezga maišo formos gyvenamuosius tinklus. Keletas rūšių žemėje kasa urvelius, kuriuos iškloja verpalais. Gyvenamieji maišeliai yra su dviem angomis, kurias žiemojimo ar kiaušinėlių saugojimo metu vorai apraizgo verpalais. Šiuose maišeliuose oro temperatūra ir drėgmė pastovi, jie beveik nepraleidžia vandens. Manoma, kad šios gūžtos perduoda cheminius ir vibratorinius signalus poravimosi metu.

Gresiant pavojui vorai greitai bėga lygiu lapų paviršiumi, samanomis ir akmenimis, kadangi kojų letenėlės ir priešletenėlės yra apaugusios kibiais plaukeliais. Diegliavorių įkandimas yra skausmingas. Kanda tik patelės, gindamos savo kokoną.