Kregždžių rūšys

Kregždiniai (lot. Hirundinidae) – žvirblinių būrio paukščių šeima. Kūno viršus tamsus, apačia šviesi. Abu lyties atstovai išvaizda panašūs. Snapas plokščias, žiotys labai plačios. Pastaibis trumpas, pirštai silpni, nagai stiprūs. Sparnai labai ilgi, smailūs, uodega su iškirpimu. Labai gerai skraido, bet vaikšto silpnai.

Minta vabzdžiais, kuriuos pagauna skraidydami. Peri patinas ir patelė 13-20 dienų. Lizde jaunikliai išbūna 3-5 savaites.Gyvena atvirose vietose, gyvenvietėse. Šeimoje 19 genčių, iki 79 rūšių. Lietuvoje gyvena 3 rūšys:

Urvinė kregždė (lot. Riparia riparia) – Lietuvoje dažnas paukštis. Mėgsta įsikurti prie didesnių upių.Veisimosi laikotarpiu laikosi prie stačių upės krantų, įvairiuose žvyro bei smėlio karjeruose. Peri kolonijomis. Urvelius rausia pietiniuose stačiuose upių krantuose. Rausia abu porelės nariai, jį baigia per 3-7, ar net 16 dienų. Urvelio ilgis 20-120 cm.

Visi urveliai baigiasi lizdine kamera. Urvinės kregždės urvelis eina nuožulniai aukštyn, todėl į lizdą nesirenka lietaus vanduo. Urvelio gale iš šiaudelių, plaušų, šakelių bei plunksnų suka lizdą. Deda 4-6 baltus su plonu lukštu kiaušinius. Peri abu porelės nariai 12-16 dienų. Išsiritę jaunikliai po 16-22 apleidžia lizdą. Išveda dvi vadas.

Šelmeninė kregždė (lot. Hirundo rustica) – kregždinių (lot. Hirundinidae) šeimos paukštis. Tai didžiausia Lietuvoje gyvenančių kregždžių rūšis. Paplitusi visur, dažna kaimo gyvenvietėse, nedideliuose miesteliuose, ypač vienkiemiuose.

Lizdą suka trobesiuose, daržinių, dažniausiai tvartų šelmenyse. Lizdą tvirtina prie sijų, virš elektros lempų. Lizdas paprastai atviras, lipdomas iš drėgnos žemės. Jį sutvirtina seilėmis. Be to, primaišoma šiaudelių. Deda 4-5 baltus su rusvais ir pilkšvais taškeliais kiaušinius. Peri tik patelė, 14-16 dienų. Išsiritusius jauniklius maitina abu poros nariai. Lizdą jaunikliai palieka po trijų savaičių. Išveda dvi vadas.

Langinė kregždė (lot. Delichon urbica) – Lietuvoje dažna ir gausi miestuose. Yra mažesnė už šelmeninę. Nuo kitų kregždžių skiriasi baltu antuodegiu bei trumpesne mažai iškirpta uodega. Lizdus suka mūriniuose pastatuose.

Labai judri. Dažniausiai aukštai sklando, mėgsta būriais tupėti ant laidų. Lizdus lipdo prie blokinių, mūriniū, tinkuotų namų. Jauni paukščiai dažniausiai lipdo naują lizdą, sugriuvusį – remontuoja. Lizdui naudoja žemę, kurią suvilgo seilėmis. Maždaug žirnio didumo ar kiek didesnes medžiagos porcijas nešioja abu porelės nariai.

Lizdą sulipdo per 10 dienų. Deda 2-5 baltus kiaušinius. Peri patelė. Patinas ją maitina, bet esant blogesniam orui patelė turi maitintis pati. Peri 12-13 dienų. Jaunikliai užauga per 20-23 dienas. Juos maitina abu porelės nariai. Per vasarą išveda dvi vadas.