Kirų rūšys

Rudagalvis kiras (lot. Larus ridibundus) – kirinių (lot. Laridae) šeimos paukštis. Maždaug varnos dydžio paukštis, turintis tamsiai rudos spalvos galvą ir už akių siaurą baltą juostelę. Nugara ir sparnai pilki. Trys pirmosios didžiosios plasnojamosios plunksnos baltos, tamsiomis viršūnėmis. Snapas ir kojos raudonos.

Rudagalvis kiras yra dažniausia kirų rūšis Lietuvoje. Aptinkamas IV-XI mėn. Gyvena įvairiuose vandenyse, pelkėtose vietose. Lizdus krauna salose, pelkių kupstuose, ant žemės tarp pernykščių žolių, nendrių, švendrų. Deda 1-4 kiaušinius, kurie rausvai pilkos spalvos, gausiai išmarginti tamsiai rudomis dėmėmis. Peri kolonijomis. Patinas ir patelė peri pakaitomis.

Jaunikliai išsirita po 22-24 dienų ir netrukus palieka lizdą. Maistą patinas atryja tiesiog į jauniklio snapą. Maždaug po 25 dienų jaunikliai apsiplunksnuoja ir pradeda skaidyti. Tada su suaugusiais paukščiais palieka kolonijas.

Minta įvairiais bestuburiais, taip pat lesa varliagyvius, įvairias atliekas. Dažnai atskrenda maitintis į sąvartynus, ariamus laukus, ganyklas, pievas. Rudagalvių kirų maistas labai priklauso nuo metų sezoniškumo ir gyvenamosios vietos.

Balnotasis kiras (lot. Larus marinus) – kirinių (lot.Laridae ) šeimos gana plėšrus paukštis. Galva, kaklas, pilvas ir uodega balti. Nugara ir sparnai juosvi. Snapas geltonas su raudona dėme posnapyje. Kojos rausvos.

Didžiausias, beveik žąsies dydžio kiras. Kūnas 66 cm ilgio, sveria 1,3–2,25 kg. Jauniklių viršutinė pusė ruda, išmarginta balsvomis dėmelėmis, o apatinė balta, nusėta rudomis dėmelėmis. Nuo silkinio kiro skiriasi dydžiu ir mėsos spalvos kojomis. Jaunikliai stambesni negu kitų kirų. Gana plėšrūs, naikina kitų paukščių kiaušinius ir jauniklius.Tai šiaurinių kraštų gyventojas.

Traukimo metu aptinkamas Lietuvos pajūryje. Minta žuvimi, paukščių jaunikliais ir kiaušiniais, o taip pat lesa graužikus, jūrinius bestuburius.